Aprašymas

Kai šalna nubaltins langus sniegu,
Kai užvers duris.
Su tavim dar geras draugas lieka –
Senas židinys.

Ir mirgės tamsoj liepsna,
Gal linksmai, o gal liūdnai…
O ant sienų žais šešėliai,
Kaip tavų draugų veidai.

Tad įmesk dar medžio šaką,
Lai kaitriau liepsnos ugnis –
Paklausyk, ką tyliai šneka
Atminimų židinys.

Ne žarijos juk traškės,
Nusijuoks ar atsidus –
Tu pažinsi draugo balsą,
Tu pažinsi jo žodžius.

Pried.:
Neskaičiuok, kiek metų praėjo,
Neskaičiuok dainų ir draugų
Ir brangink, ne tai ką turėjai –
O brangink, kas lieka tau po jų.

Kiek jų buvo kiek išėjo,
Lyg keleiviai po langais,
Ne visus, kuriuos norėjai,
Pavadint gali draugais.

Ne žarijos juk traškės,
Nusijuoks ar atsidus –
Tu pažinsi draugo balsą,
Tu pažinsi jo žodžius.